vadinoti

vadinóti, -ója, -ójo žr. vadinti: 1. Uošviu vadinojo, šalele vežiojo NS331(Ppl). 2. NdŽ, KŽ Nei aš viliojau, nei aš vadinojau, ana (mergelė) pati ejo NS32(Ppl). Antinas antelę vadinojo: čia gila upelė su pakriaušiu NS9(Ppl). Čiučiulis miegelis mane vadinojo vadinojo, ant pečiaus kraštelio sėdėdamas sėdėdamas, paduškėlę rankoj turėdamas turėdamas LTR(Brž).